Aš netikiu
Aš visiškai netikiu
Juk tik nestabilios-nesveikos psichikos žmogus
Gali tikėti
- - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - -

Tikėti, kad visa, kas gyva
Visa, kas esti
Gimsta, miršta, nyksta ar klesti
Prasidėjo iš nieko
Iš vieno didžiulio nutukusio nieko
Savaime
Po negirdėto-neregėto
Sprogimo

Tiesiog susprogus
Iš nežinia kur
Nežinia kaip
Nežinia kam
Atsiradusiam taškui
Iki kurio visiškai nieko nebuvo

Tiesiog nieko
Visiškai nieko...
Nieko?!

Todėl ir netikiu

Netikiu savaimiais virsmais,
Genezėm, transmutacijom,
Savarankiškais, savakojiškais
Mostais-žingsniais į priekį
Tik į priekį
Nei žingsnelio atgal
Aš netikiu progresu
Netikiu, kad beždžionė
Buvo tokia gudri ir lanksti,
Kad pasiramstydama didžiule lazda
Atkeliavo į žmogų
O žmogus –
Į tobulą, nepriekaištingą rytojų

Iš Edeno save-mus išspyręs Adomas
Ar tai irgi progresas?
Regresas vaikeli, regresas vaikeli, regresas...

Aš naiviai
Kaip vaikas
Netikiu
Kad vėžlio kiauto raštas-principas
Himalajų snieguotos-speiguotos viršūnės
Australijos koraliniai rifai
Unikali žmogaus kūno-širdies-dvasios
Vienovė-tvirtovė
Rankų-kojų, ausų ir akių simetrija
Begaliniam gyvam planetariume
Sustingusių paslaptingųjų kūnų
Nežemiška, nečionykštė, nepažini geometrija
Meteorų baletas -
Rugpjūtį krentančios žvaigždės
Liepos laimingas lietus
Saldi palaiminta nesvarumo būsena, begalinė ramybė
Motinos įsčiose... - - -

Jog visa tai – atsirado be MEILĖS.

Aš netikiu

- - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - -

Aš netikiu
Aš visiškai netikiu
Juk tik nestabilios-nesveikos psichikos žmogus
Galėtų tuo patikėti