Gulėjau žalioje pievelėje.
Akimirksniu, it vilkelis pradėjo suktis, esamo laiko videoklipiniai kadrai. Nespėjau atsitokėti, o jau prapliupo nauja sapnų lavina.
Svaigo galva, trūko oro, tvyrojo triukšmas, sakytum įkritau į duobę, į kurią suplaukia viso pasaulio garsai. Kažkas čiupo man už rankos ir tekinas tempėsi paskui save.
------------
Bet staiga, žliaugiant devyneriems prakaitams aš jau plaukiau viltyje, energijoje, gyvybingume, taikoje, ir ramybėje...