Šiąnakt žvakei suliepsnojus grįžta mirusieji
Kvėpuoja rudenio vėsa laukuos sustoję.
Išmintas takas į pamiškės namus.
Žemės kauburėliai pražysta chrizantemų žiedais.
Mirga mažytės švieselės, sustoję kužda maldą.
Tik skubėdami nebemato, kad seni draugai
Šiąnakt sugrįžo prie žiburėlio sušilti.
Nutrūkusi vėjo styga.
Ašaros lašas ant purvino tako.
Šviesus dangus ašaroja,
Dulksnodamas beria ant purvinos,
Nebylios, šaltos ir juodos žemės ašaras.
Daužosi nutrūkusi vėjo styga
Nulūžusioj šakoj lieka skausmas.
Kas supras, ką rašo smuiko styga?
Skaidrus lašelis nuriedėjęs veidu
Išgirs tylią raudą...