Santrauka:
nemėgstu pyktis su ta vienintele...
turbūt tom akimirkom
labiausiai nemėgstu savęs
Pamiršai mane pavadinti.
Ir namai liko pravirom durim.
Kai nei kviesti nei vytis nenori.
Tik žvelgi į laukus,
Rankom sijonus gniaužydama.
Pamiršai mane palytėti.
Iki aušros.
Nesudėjau bluosto.
Iš ilgesio nepažinto švelnumo.
Liko praviros durys.
Nebešauk.
Pamiršai pavadinti.
Neprisilietei.
Tai gi.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Medis
Sukurta: 2010-09-23 21:22:54
Skaidrūs jausmai (gal taškų ir kitų skyrybos ženklų nerašyčiau, taptų dar švelnesnis, mano žila galva) :)
Vartotojas (-a): Santaja
Sukurta: 2010-09-23 19:51:17
jautriai, šiltai
Vartotojas (-a): jūros dukra
Sukurta: 2010-09-23 19:37:54
Jautru ir artima.
Vartotojas (-a): netobula
Sukurta: 2010-09-23 19:29:02
Jautru ir švelnu.