Aš einu, einu, einu,
Per gauruotus pasakų kelius.
Gyvenimas rieda ir bėga per mėnulio lanką.
Srūvančios srovės veržiasi ir plaka liežuviais.
Į tave žvelgia žalios aksominės akys,
pilnos nežinomybės.
Vasara, ruduo, žiema...
Augti, keltis, mirti.
Gyventi, būti....
Tavo pasaulis eina, rieda žemės ratu,
Kaip tiksinti pamiršta rodyklė.
Šilkinės rankos paliečiančios tavo šaltą pasaulį.
Eini, eini ir nebematai.
Tu, aš - visas pasaulis.
Ištrinti vaizdai.
Tu, aš - kiekviena diena.
Eini ir eini į nepažįstamą ateitį.
Ieškai ir vis ieškai savo svajonės
Tu ir aš, mes esame čia.
Šiame pasaulyje....
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Anonimas
Sukurta: 2010-09-23 19:16:18
daug ieškojimų ir nei sekundės vietoje.
Vartotojas (-a): Liepa
Sukurta: 2010-09-23 18:39:11
Kažkokie pasikartojimai ir tiek - nei čia poezija, nei eksperimentas. Tik kelios eilutės gal yra vertos dėmesio.
Vartotojas (-a): Liusija
Sukurta: 2010-09-23 17:02:48
Man ypatingai patiko paskutinis posmas, gražiai nuskambėjo :)
Anonimas
Sukurta: 2010-09-23 15:57:56
mano gauruotas kelias. hm.
Anonimas
Sukurta: 2010-09-23 15:20:41
nevaldoma, sausa kalba - tarinys, veiksnys, tarinys, veiksnys, jokios fantazijos, ir tas perėjimas iš aš į tu/mes nežavi. silpnai. pavadinimas be ryšio.
Vartotojas (-a): spika
Sukurta: 2010-09-23 15:09:08
Nepagavau minties.O klaidas reikia taisyti.
Vartotojas (-a): Barabas
Sukurta: 2010-09-23 14:52:53
niekalas
iki eksperimento toloka
banalybių kartojimas