Mėnulio šviesa
Pasiekė svyruojančią virvę,
Kuri buvo pririšta
Prie ką tik savo pumpurus parodžiusios beržo šakos.

Mėnulio atšvaitai
Lengvai palietė žmogaus galvą,
Ji buvo pasvirusi į priekį.

Spinduliai grakščiai praslydo pro žmogaus baltą kaklą.
Ant išblyškusios kaklo odos šiek tiek baltavo raištis.

Mėnesiena palietė
Suglebusį žmogaus kūną,
Kūnas buvo išpiltas keistomis dėmėmis.
Ir kas buvo keisčiausia,
Kad to žmogaus kojos nesiekė žemės.

Kūną supo audrą pranašaujantis vėjas.

Prie besisupančio vyriškio
Priėjo berniukas
Ir pasiėmęs lazdą
Badė tą žmogų ir sakė: ,,Nubuskite, pone. Jums pavojinga suptis ant šios virvės. Ji gali nutrūkti.“