Jau seniai ne tie žodžiai gula į raštą,
Jau seniai ne tos mintys kankina mane.
Praeitis lyg numirėlis dūla,
Kraupiai beldžias atklydus sapne.
Į rudenio molį įsmigus giliai,
Giminė išėjimo kelionę aprauda.
Lekia debesys – skubūs šaukliai,
Pasikinkę ir viltį, ir skriaudą.
Virpa žvalių piršteliai gelsvi,
Chrizantemos viltingai išbalę,
Šnara pušys vakaro maldą
Už klajūno apverktąją dalią.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): spika
Sukurta: 2010-09-21 23:27:27
Jautriai, tiesiog praeina per širdį.
Vartotojas (-a): Liusija
Sukurta: 2010-09-21 16:55:08
Toks liūdnas, bet vis vien gražus kūrinys..... man patiko
Anonimas
Sukurta: 2010-09-21 15:15:49
Perkeliu į lyriką. Jautriai.
Vartotojas (-a): Liepa
Sukurta: 2010-09-21 14:57:14
Labai jau liūdnas...
Vartotojas (-a): Meškienė
Sukurta: 2010-09-21 11:28:25
Gal – virpa ŽVAKIŲ piršteliai gelsvi?. Liūdnai skambantis kūrinys. Visi mes išeisim ten, iš kur negrįžtama...Bet gal geriau negalvoti apie tai? Gal gyvenkime dabartimi?