Užburta aš rugsėjo naktinio dangaus,
Toj beribėj erdvėj ieškau savo žvaigždės.
Tyliai sėdžiu prie laužo ir vėjo klausaus,
Visos mintys – tik tu. Kas manim patikės?

Taip ilgai mes kartu. O tavęs vėl nėra...
Vėl kelionė nusinešė mano mintis.
Tu sugrįši namo, širdimi aš tikra.
Mano žodžiai tave tolumoj pasivys...

Gena liūdesį vėjai rugsėjo šalti.
Krenta lapai nuo medžių pakąsti šalnos.
Pasilieka jausmai, išbandyti, tyri,
O rugsėjis vėl klausosi mano dainos.

Kai švelniai svaigina ryški mėnesiena...
Palydžiu į tolį svajonę ne vieną...