Vakaras rimsta, nurimsta,
žiogai jau sušalo kojas,
už uždarytų durų - tylu...
Naktis slenka, sliūkina,
verčia viską inkognito,
ežerus traukia ledu...
Rytas aušta, rasoja,
braižo ilgas trajektorijas,
karšti bučiniai čia - tabu...
Diena kyla, aiškėja,
ir ant vaivorykštės kilimo
šoka jie tango abu...
...
Vakaras rimsta, aprimsta,
žiogai vėl miklina kojas,
bet tai jau nebesvarbu...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Si Liu Za
Sukurta: 2010-09-21 18:16:22
man irgi ji kiek kliūna dabar...:) bet jiems tikrai nebesvarbu, jie nebeskaičiuoja laiko, jie tebešoka!;)
Vartotojas (-a): pasiklydusi_tamsoje
Sukurta: 2010-09-20 22:52:44
Paskutinio stulpeliuko paskutinė eilutė...hmmm...nelimpa man. O visa kita-išjausta ir įdomu.
Vartotojas (-a): Liepa
Sukurta: 2010-09-20 21:54:51
Tikrai įdomus, visai patiko.
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2010-09-20 21:50:29
Įdomus rimas, labai savotiškas. Man patiko tas eilius.
Anonimas
Sukurta: 2010-09-20 21:20:28
Kai kas labai gražiai blyksteli, užfiksuokite, įprasminkite tai, nes dabar lyg vandenėliu nubėga.
Vartotojas (-a): Si Liu Za
Sukurta: 2010-09-20 15:11:17
Aronui: ha ha ha, na ne... tada jau jie nieko nemiklina:) vakarais čia būna ruduo:)
Vartotojas (-a): semema
Sukurta: 2010-09-20 15:02:54
ant vaivorykštės kilimo
smagiai smagu
Anonimas
Sukurta: 2010-09-20 15:00:02
kai ledais padengti ežerai, kas tiem žiogam belieka? Tik kojas miklinti