Skalė gimimo dalinta pusiau,
Grabo lenta tik pradėjusi augt.
Raidės pabertos sula nuvarvės,
Kaklo duobutėj širdelė spurdės.
Visas pasaulis dar neužaugo...
-----------------------------------------
Kamanos liko - arklas tarnavo.
Pilkapis nyko: duonos reikėjo,
Išpustė grūdą gedulo vėjai...
Arė lig šiolei, laikas skubėjo
Karklo vytelė vygėj spurdėjo.
Augo , išaugo godos ir viltys,
Žodžiai vis rinkos, oi skaudžiai
Kirto...ir padalino ...ir užgiedojo
Pranašas ryto verkė , raudojo.
Buvo daug duota, daug ir atimta
Vakaro teismas žaroj gesintas,
Oi, nusikaltom, savo likimui,
Artimą baudėm, savy skandinom.
Aistros kaip vapsvos įkyriai
Gėlė, rinko surinko rugiagėles vėjo.
Oi, kaip skaudėjo...gal ir reikėjo
Kryžio nugludintą kryžkelės vėlę,
Skaudint ir teisti...ir metai tesėjo -
Akys duobutėj, toj kaklo varvėjo...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): pabiruogė
Sukurta: 2010-09-22 16:06:48
Gana įdomiai, man patiko. :-)
Vartotojas (-a): klevas
Sukurta: 2010-09-19 00:23:06
Akys duobutėj kaklo varvėjo...
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2010-09-19 00:04:53
Kaukas gerai pakomentavo :) Laumiškas repas :) O ir iš tiesų. Betgi čia ne proza, tai visai normalus eilėraštis. Ar negalit išsivaduoti nuo rimo?
Anonimas
Sukurta: 2010-09-18 21:42:47
Įdomus mąstymas, toks netikėtai griežtas... bet patiko...