Viskas būna kaip kultiniam filme-
visados traukiniai nuvažiuoja,
nebereikia jau nieko sakyti,
akyse tau PIN kodas žėruoja,
žodžius galima dėt į archyvą,
vienišiausias pasauly peronas
ir erškėčių išlaužytos tvoros,
tarsi ugnį prarijęs fakyras
minioje vienas likęs tu stovi.

Toliau kelias ant įtempto lyno,
iš tavęs kai teliko tik pusė,
bus skaudu, neišvengsi kritimo,
pianissimo žingsniais roposi,
nes pusiausvyrą stengsies laikyti,
bejėgystė duos dopingą šuoliui,
netektis - laikina amžinybė,
jos alsavimas pilnas apgaulės,
nuoširdus ilgesys ir troškimas,
žemėn kritus, eit lynu iš naujo.