Lapai nukrito.
Žolė nuvyto.
Upėj nurimo šaltas vanduo.
Vėlei atbrido vėlus ruduo.

Gervės išskrido.
Šalnos pražydo.
Rytas kasdieną vis labiau vėlinas.
Lapkričio vėjy minime Vėlines.

Degam žvakelę.
Meldžiam už mirusius.
Vėlių kalneliuos,
Aukštuos kapeliuos.

Medžiai parimę,
Kryžių apglėbę.
Dangus liepsnoja nuo žarų
Virš kapinaičių Santarų.

P.S. Santarai – senosios Obelių kapinaitės, pavadintos kadaise kunigavusių brolių Santarų vardu.