Išlakios pušys
Supas tarp bangų
Perliukais spindi
Linos ašaros.
Už taurią meilę,
Pasmerkta žmonių
Kryžiuočių belaisviui Ignui
Vestuvių dieną
Baltų vandens lelijų
Vainiku pasidabinus
Gražuole Budrio dukra,
Sese,brolių devynių,
Tu davei pradžią
Mano gimtinei-
Ignalinai...
Kaip gi mylėt tavęs
Aš negaliu,
Kai tavo raudos
Iš ežero gelmių,
Kur tau Perkūnas
Gyventi liepė,
Mane iš tolių tolimų
Sugrįžti į gimtinę kviečia.
Akis pramerkia ryto miglose
Ilgis..Paplovinis
Gavys...Gavaitis
Palaukinis...Juodinis...
Šiekšiu vadintas
Kažkada Žaliasis...
Nuplausiu kelio dulkes
Vandeniu tyru
Ir dūšią nuramins
Šilojų kvapas.
Gimtine mano,
Dukra žydrųjų ežerų,
Myliu tave,
Brangus mano vaikystės sapne.