Išduosi mane, šitą nuosprendį šįryt įskaičiau
Tavo šypsnį.
Ir mane nusives, kaip nekaltą nuveda karti,
Nežinomybė,
Nors, atrodo, būtų lengviau ne šitaip gyventi.
Daug lengviau
Be tavęs, pabučiavimo keisto, be laukimo, pavydo.
Net lengviau
Jei nebūčiau sutikusi tokio nekalto.
Prasilenktume gatvėj
Išdidžiai, kaip milijardieriai,
Nereikėtų išduoti manęs -
Man nereiktų vidudieniais verkti
Ir mes būtume
Kasdieniai tokie -
Santūriai nusivylę.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2010-09-17 22:22:39
Labai įtikinamai ir jausmingai. Kartais paprasti žodžiai perteikia tiek daug, tada nereikia sukti galvos, ką nori pasakyti autorius. Šaunuolė.
Anonimas
Sukurta: 2010-09-17 20:32:31
Atsiprašau, kiek tuščiaviduris. Keliu į Jausmų skyrių.
Vartotojas (-a): Liusija
Sukurta: 2010-09-17 20:12:16
Tikras, išgyventas jausmas, apgailestavimas dėl praeities.... patiko
Vartotojas (-a): netobula
Sukurta: 2010-09-17 18:07:17
Puiki jausmų išraiška.
Vartotojas (-a): Tikras Dearnis
Sukurta: 2010-09-17 17:59:30
Rekomenduoju šį kūrinį kelti į jausmų skyrelį.