Gyvenimas be taisyklių. Aš nežinau jų. Ir ne dėl to, kad nedarau namų darbų. Jų paprasčiausiai nėra. Kai jau imu galvoti, kad yra galimybė ką nors suprasti,
kad kadanors žmogus priartės prie Didžiojo Suvokimo,
tada lemtis atskleidžia savo gražiausiąją pusę - šlykščiai saldų tobulumą.
Ji neįveikiama ir tuo akiplėšiškai mėgaujasi.
Aš net nežinau, nuo ko pradėti kelionę. Į dangų ar į dantiškąjį pragarą. Nesvarbu, kad ik judėčiau.
Brangusis mano fotografe, mes gyvensim amžinai. Nors ir nežinau kaip. Mes užfiksuoti nespalvotoje 35mm kino juostoje. Mes sustabdyti kadrai. Žmonės be šešėlių.
Rytdienos grimasos. Bijai, kad išnyksim. Bet jei neužsidegs senos juostos, aš išsaugosiu prisiminimą. Aš saugosiu akimirkos šlovę. Mirusių genijų aplodismentai. Sielų šokis vidurnaktį.
Mano amžinybė prisimins mūsų šiek tiek.
Atsimeni gėles? Kurios išaugintos ašarų? Jos žydės. Kaip medžiai, pravirkę žiedais prieš mirtį.
Bereikšmių žodžių reikšmė. Kančia. Prisikėlimas. Skrydis. Teleportacija. Ribinių situacijų žmonės. Karalių lopšinės mūsų dar negimusiems vaikams. Debesys kaupiasi ne be reikalo.

Ir... Mano sielos broli, tu jūra ir bangos, nerimstančios audros pakrančių kopose ir gintaro potvyniai. Aš tik sudužusi kriauklė, paklydusi jūros dumbliuose. Jūratė ir Kastytis juk užstatė savo gintaro pilį už akimirką laimės. Be galimybės išsipirkti. Nes neuždirbsi iš sielų artumo ir tikėjimo. Darbo žmonių liaudis mūsų nesupras.Mes tikėjimo ateitimi fašistai. Komunistinės nuodėmės kolūkis. Su kuo šiandien valgoma riešutų duona? Su ašarom ar kartėliu? How many hours left? One moment. Where are you?...
Minimalistinis mano ilgesys. Nes jau pasirodo praeitis. Iš tamsių kerčių, iš palėpų, pro stoglangius veržiasi...
Čia ir Vergilijus - ilga kelionė per visų pasaulių pragarus, ir šventoji šventojo motina, mes bendravardės, nors ir nepanašios, o laukiame Hėgelio, su savo imperatyvais jis viską sudėlios į vietas. Ir pasiųs Dievą toli. Mano kišeniniai stabai.

Ir bus dar daugybė operos ir baleto teatrų. Ir būsim mes pagrindiniuose vaidmenyse, patys parašysime visus scenarijus, ir sudegs mūsų teatras per premjerą, o mes leisime vėjais visus devynis kačių gyvenimus. Degradacija ir demoralizacija. Įsiamžinti marmure. Ne iš akmenų stato bažnyčias. Katedros iš širdžių meilės. Paklydusius avinėlius parsiveda Jėzus. O! Ir jis čia! Vakarienei mūsų pavydas ir gėda. Geriam iš aukojimo indo nuodus. Ir aukojame save nelaimėms. Kad išganytų kiekvieną kartą prieš pabaigą. Life isn\'t pefect. Life is reality.
Pasibaigsiu kaip naktis po tavo kojomis. Jie išeina. Jie palieka mane vieną. Ir aš skrisiu, kai nusibos čia būti. Atsisveikina Rousseau burbėdamas, moja ir vyras šinšilo veidu, tik Camius palieka man Sizifo mitą. Išbandyk, patikrink, ar dar nepaseno. Parulskis mane išjuoktų.

Diagnozė:sekmadienis.
Manęs nesupras.
Pražudys ir prikels vienu metu.
Tie, kas jau nieko nenori prisiminti,
meskite į mane akmenį.

O jei tik galėtume pasikartoti...