po bulviakasio...

Santrauka:
kur tinkluotos delčios v e n t ė s r a g o.
...girdėt galulaukėj
nuraudusį šermukšnį,
iš niekur –
niekur neskubėt
po bulviakasio,
už kurio – – –
              matyt kaip kvepia
              virkščių dūmai, kyla –
              ne staiga virš pamario
              laužai, žiū plaukia –
              ar dardą ratai rudenio
              vaga
atsago
lygum dangų aukščiai
p – aukščiams
č i a – – –
tinkluotos delčios
v e n t ė s  r a g o...
st_a_s

2010-09-16 19:26:41

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): Santaja

Sukurta: 2010-09-24 19:25:34

l a b a i ;)

Moderatorius (-ė): Goda

Sukurta: 2010-09-24 10:25:32

Atgaiva po bulviakasio, įsiklausant į šermukšnį... ir susitaikymas, ir pasigėrėjimas, ir natūralus atsivėrimas naujai aukščiams. Rudeniškai vaizdinga.
tinkluotos delčios
v e n t ė s r a g o...
gražus vaizdinys sugrįžimui, įprasmina vietovę.

Vartotojas (-a): radaa

Sukurta: 2010-09-22 20:19:53

Matau Ventės ragą.... gražus reginys... Pavyko puikiai...

Vartotojas (-a): Liepsnelė

Sukurta: 2010-09-21 13:24:03

//atsago
lygum dangų aukščiai
p – aukščiams//
keli žodžiai , o mintis tokia prasminga ir gili.

Vartotojas (-a): klevas

Sukurta: 2010-09-20 10:31:06

...girdėt galulaukėj
nuraudusį šermukšnį --- kodėl toks gražus metų laikas - ruduo - vis tik sukelia kažkokią skausmo gaidelę. Gal, kad paukščiai išskrenda ir kaskart netenkame dalelės gyvybės gamtoje?
Man ruduo iki skausmo gražus, kaip ir Autoriaus kūrinys:)

Vartotojas (-a): kaip lietus

Sukurta: 2010-09-16 23:31:52

Liūdnokas ir kvepia deginamomis virkščiomis. Pagauta nuotaika.

Anonimas

Sukurta: 2010-09-16 23:13:53

Aiduose, asonansuose, dar negirdimas, bet nujaučiamas.

Anonimas

Sukurta: 2010-09-16 19:43:10

LIūdna, bet tai tiesa. Palieka paukščiai lizdus savo ir viltį mums, kad vėl sugrįš