Apraudoti nemeilę - lyg įduoti ginklus savo priešui.
Jis supras, kad įpylė į sielą veiksmingų nuodų.
Tad paliaubų nebus. Baltą nosinę galima plėšyt -
Jeigu puola tasai, ko nemyli, argi būna skaudu bei graudu?

Gaila savo dienų, šuns karnon negrąžinamai vejamo laiko -
Su kiekvienu žingsniu garantuotai į baigtį žengi.
Taip, skaudu pripažint - pakeleivio parinkt nepataikiau,
Nes drauge uždirbta net šventoji duonelė sprangi.

Nesuvokiu, kada šiltas apklotas bendras sudrisko
Ir jaukios artumos nebeturi medinis glėbys.
Širdyje tuštuma - viens kitam jau pasakėme viską,
O gerumui regėt per kovas pasidarėm žlibi.

Tad barstau ant takų akyse susikaupusį žvyrą,
Kai į nuokalnę eit pavojingai sunku ir slidu.
Ir neverta raudot, nes aš didžiąją Meilę patyriau
Nors kankink, nors nušauk su mylėjusiu vyru - kitu.