Miške

Pasiilgstu miško
Lyg bičiulio –
Tos sidabriškai skambančios ramybės,
Amžinos šnekos išlakių viršūnių,
Kerinčios tiesos aukštųjų skruzdėlynų,
Briedžio bėgančio įmintos pėdos,
Mirštančiųjų lapų blizgesio varinio,
Genio darbininko muzikos skambios,
Žalumos liūdnos senstančių pušų,
Gintarinės tyrumos srūvančių sakų,
Samanų pilkojo gerumo.
Miško pasiilgstu
Ir jame esu...
Antanas Gintautas

2010-09-16 03:53:28

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): Liusija

Sukurta: 2010-09-16 17:01:34

Aš taip pat kartais pasiilgstu miško, atsibosta miesto triukšmas, nuolatinis skubėjimas.... Norisi būti arčiau gamtos, kur ramybė, tyla. Labai patiko šis eilėraštis

Anonimas

Sukurta: 2010-09-16 15:06:15

PasiiLgstu.
Pabaiga, turėjusi nustebimo užtaisą, neįvykdė šito. Monotoniškas dėstymas primena aprašymą.

Vartotojas (-a): herbera

Sukurta: 2010-09-16 10:19:50

miškas ramina, nuteikia teigiamai. Gražus aprašymas.