Basas kojas pakeitė vilnonės kojinės, citrinų limonadą - arbata. Pečius pridengė megztukai, praviri langai po truputį užveriami. Tarp nuogo kūno ir antklodės įsibrovė pižaminės kelnės, o viena obelis sode beveik visiškai apsinuogino, palikusi vėjyje suptis vargano dydžio obuoliukus. Ir tai tik pasikeitęs matų laikas.

Kelionėje į Kauną paslapčia vis stebėjau sesers ir sesers draugės veidus, kurie kaskart užgrojus lyriškesnei melodijai tapdavo paliesti liūdesio. Atsisveikinom, atsibučiavom ir palikom merginas vienas tyrinėti naujo pasaulio. Ir mamos žodžiai \" na va, ir jau beveik neturiu vieno vaiko\" buvo nuleisti negirdomis, visi užauga ir mieli veideliai, žvelgiantys iš nuotraukų piniginėse, tampa tik prisiminimais.

Aš, o aš jaučiuosi tingi ir ir švelniai patenkinta, kaip drugeliai pavasary. Gulėjau šiandien tarp patalų iki vidurdienio, taip atsisveikindama su vasara ir įsisavindama kiekvieną jos dieną, visą saulę, visus vandens purslus, naktis ir saulėtekius sugerdama į kraują. Užkoncervavau savyje vasarą, kaip pienių vyną buteliuose. Bet ne todėl, kad tai buvo vasara, tas skambus metų laikas. Tai paprasčiausiai buvo geras laikas.

Ir kiek debesų, tiek ir minčių. Laikas pilnas pokyčių, mažesnių ir didesnių. Reikia suvirškinti ir įsisavinti viską, kuo užaugau, kas atėjo ir išėjo, kas pasikeitė.