Kai gimiau,
Laikas man ištiesė ranką,
Kvietė keliauti drauge.
Ir einu aš,
Prilaikoma laiko
Savo žeme.
Einu. Bėgu. Vejuosi.
Slystu. Klumpu. Keliuosi.
Vėl einu...
Vis prašau greitą laiką:
-Nepalik, nepaleisk dar
Iš savo delnų.
Meilės klystkeliais
Mane lydėk.
Per skausmo ugnį
Pravesk,
Tik neskubėk!
Aš dar noriu
Kelią žvaigždėtą
Per žemę nutiesti
Į pažadėtąjį
Rojų!
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): jūros dukra
Sukurta: 2010-09-16 23:27:15
Geros kelionės. Gražu.
Vartotojas (-a): Laũmele
Sukurta: 2010-09-15 23:23:18
gerai, kai laikas draugas, bet kartais jis ir palieka pasišaipęs...bet ieškantis visada randa...
Vartotojas (-a): Rudenė
Sukurta: 2010-09-15 23:10:38
Linkiu KELIĄ nutiest!
:))
Vartotojas (-a): Liusija
Sukurta: 2010-09-15 19:29:49
Gražiai apie gyvenimą....:)
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2010-09-15 18:06:02
Gražu. Pradžia, kaip iš kulkosvaidžio - einu, bėgu, keliuosi... O po to prašymas. Toks švelnus prašymas.
Anonimas
Sukurta: 2010-09-15 17:10:20
...kol turime norus - gyvename. Įtaigus.
Vartotojas (-a): Liepa
Sukurta: 2010-09-15 11:16:58
Nuoširdus noras, - širdies šauksmas...
Vartotojas (-a): Tikras Dearnis
Sukurta: 2010-09-15 10:07:44
Jausmas yra, tačiau iki išbaigtumo atrodo dar trūksta. Įtikinama tik pabaiga.
Anonimas
Sukurta: 2010-09-15 10:04:04
Neišbaigta, nors šiokia tokia emocinio teksto užuomazga yra.