Po Pamokų...

Bandau iškalti savo artimųjų veidus kertinėje atminties sienoje. Bandau išmokti juos mintinai.

                                                           O, Didis Mokytojau!

                          ... nes tąkart aš dalyvavau Pamokoje ir žinau, ką reikia išmokti.
SalaDrugelis

2010-09-13 12:46:51

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Anonimas

Sukurta: 2010-09-14 13:03:45

matyt ne tokie ir artimi tie artimieji, kad reikia jų veidus kalte įškalti kertinėje atminties sienoje.

Vartotojas (-a): semema

Sukurta: 2010-09-13 21:18:45

taip, čia viskas pasakyta

Vartotojas (-a): Tikras Dearnis

Sukurta: 2010-09-13 13:30:55

Šie žodžiai skambūs, tačiau pasigendu minties įtaigumo ir užbaigtumo. Mintys patį skaitytoją turi skatinti susimąstyti. Nes kas iš to, kad aprašomas subjektas dalyvauja pamokoje. O pamokų metu dažniausiai ir pasakoma sąlyga ką turi išmokti kiekvienas mokinys. Be tos vienintelės privalomos detalės pamoka taip ir nebūtų pamoka, na nebent tai elementarus kontrolinis darbas arba testas, ar dar koks egzaminas... Geriausiu atveju ta pamoka paprasčiausias pasisėdėjimas. Neatsiminti savo artimųjų veidų - didelis apsileidimas. Šis kūrinėlis kol kas tik embriono stadijoje. Dar reikia jam vystytis. Manau, kad tau yra įmanoma padaryti.