Pasibaigė pasaulio vyrų krepšinio čempionatas,
Kovojo vyrai, veržės, gynės, metė...
Tarp jų - ir paprasti vyrukai LIETUVOS,
Garbingai kovės - nuo pradžios lig pabaigos.

Pirmi zelandai krito ir neatsikėlė.
Po jų Kanada baltą vėliavą iškėlė.
Treti - ispanai pralaimėję pyko,
Gal po savaitės susiprato, kas įvyko.

Varžybos su prancūzais - irgi geros.
Na, o lengviausiai su libanais vyko karas.
Aštuonfinalyje kiniečiai pasitaikė,
Ir jie prieš lietuvius neatsilaikė.

Ketvirtfinalis. LIETUVA ir Argentina susitiko.
Argentiniečiai džiaugėsi - su partneriais pavyko.
Mūsiškiai taikliai mėtė, žaidė susitelkę,
Mes nugalėjome, o Argentina verkė...

Varžybos pusfinalio labai rimtos,
Čia LIETUVAI Amerika priskirta.
Amerika galinga - be pradžios ir pabaigos
Ir paprasti vyrukai LIETUVOS mažos...

Šį kartą pergalė nuo mūsų nusisuko,
Bet nenusiminė jauni vyrukai.
Mažajam finale su serbais susikovę
Jie bronzą LIETUVAI raute išrovė!

Ta bronza mums ryškiau nei auksas spindi,
Kaip išprotėję mes - tokie laimingi!
Vėl mūsų širdys plaka kaip viena
Tą brangų šventą žodį LIETUVA!

Jie - užsispyrę, ištvermingi, gražūs,
LIETUVOS vardą per pasaulį neša.
Jie - paprasti vyrukai LIETUVOS
Mums kitąmet Europos auksą iškovos.

Po šių varžybų viskas tapo aišku,-
Nereikia Šarų, Šiškų ir Ilgauskų.
Tegul jie ilsisi, ramiai sapnuoja,
Yra , kas juos senatvėj pavaduoja.
- - -
Ir pabaigai - moralas. Mus visus jis liečia.
Didžiuokimės, jeigu už LIETUVĄ kovoti kviečia.
Nesibranginkim, nesakykim - kitąkart, vėliau truputį...
Nes kito karto gali ir nebūti!