Ryškiai pajaustos ribos ir įvertinta skirto laiko atkarpa... vertinimui ir džiaugsmui kiekviena diena lig taško. O pradžia ir pati pabaiga aiškiai byloja tikėjimą -
Net mirtis nėra tikroji baigtis.
Gyvenimas - beribis tęstinumas
Ir galiausiai, atrodo, jokios baimės...
Jautrūs filosofiniai akcentai, kaip ir pati tema jautri, dažnai prieštaringa, paslaptinga...
Iš dulkės dulkėn - ir tuo viskas pasakyta. Geros eilės, pmąstymui penas.
Anonimas
Sukurta:
2010-09-12 19:40:33
Ir mirtį reikia jausti. Siela irgi tai gali.
Anonimas
Sukurta:
2010-09-12 19:38:51
Meilę reikia jausti. Siela tai gali...
Anonimas
Sukurta:
2010-09-12 19:37:34
Ir kaip ji jus lydės, jei nebebus sąmonės? O ir iš kur galit žinot, kad tai, ką vadinat meile, iš tiesų yra meilė?
Anonimas
Sukurta:
2010-09-12 19:35:01
Manau, mirtį suvoksime, kai būsim pakviesti... O Meilė... JI mus lydės ir po mirties...:-)
Anonimas
Sukurta:
2010-09-12 19:32:19
Nesuprantu, kodėl dauguma komentatorių taip paniškai bijo mirties, kodėl taip prieš ją nusistatę. Ir iš kur kyla mintis, kad kalbos apie mirtį - vien rudeniškos nuotaikos padarinys? Yra žmonių, kurie gyvena mirtimi ir apskritai - ar gyvenimas turės prasmę nesuvokus mirties? Pavyzdžiui man keista ir net kvaila, kai daugybė "poetų" čia lieja širdį postringaudami apie meilę. O meilė, beje, neatskiriama nuo mirties. Jūs keisti. Mirtis juk yra labai estetiškas ir labai poetiškas dalykas. Ir nereikia į ją žiūrėt kaip į blogį.
nors vienas pozityvus požiūris į reiškinį , kurio paslaptis ne mums
ne mūsų galvoms
ne mūsų lūpoms,
ne mūsų
lapričio pirmajai artėjant ..... /prasmingi susimąstymai
Kažkodėl pastaruoju metu daugelyje publikuojamų kūrinių išryškinta mirties tema. Gal dėl to kaltas ruduo? Asmeniškai aš tikiu, kad bet kokios kalbos apie mirtį gali ją prišaukti ar kažkokiu būdu priartinti ir tai ne išsigalvojimas, nes žinau tokių pavyzdžių. Nenoriu gąsdinti, bet manau, kad mirtį reikėtų minėti kuo rečiau. Laikui atėjus, ji ir pati mus ras. Suprantama, kad tai kiekvieno iš mūsų neišvengiamybė, tačiau man skaityti apie mirtį nelabai patinka. Juk ir gyvenimas - vienintelis ir toks pats nepakartojamas, tad kodėl nesižavėti juo?
Man patiko originali kūrinio forma.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Medis
Sukurta: 2010-09-20 15:50:54
sukrečiantis...
Moderatorius (-ė): Goda
Sukurta: 2010-09-13 15:34:39
Ryškiai pajaustos ribos ir įvertinta skirto laiko atkarpa... vertinimui ir džiaugsmui kiekviena diena lig taško. O pradžia ir pati pabaiga aiškiai byloja tikėjimą -
Net mirtis nėra tikroji baigtis.
Gyvenimas - beribis tęstinumas
Ir galiausiai, atrodo, jokios baimės...
Jautrūs filosofiniai akcentai, kaip ir pati tema jautri, dažnai prieštaringa, paslaptinga...
Vartotojas (-a): klevas
Sukurta: 2010-09-13 07:50:32
Nežinau, ar tikrai "kiekvienas galime pakelta galva sąmone laiku padėt", tačiau norėtume, greičiausiai, kiekvienas.
Vartotojas (-a): Tikras Dearnis
Sukurta: 2010-09-12 22:15:26
Per pastarasias 24 valandas skaitytas kūrinys mirties tema - šis vienas įdomiausių
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2010-09-12 21:27:37
Iš dulkės dulkėn - ir tuo viskas pasakyta. Geros eilės, pmąstymui penas.
Anonimas
Sukurta: 2010-09-12 19:40:33
Ir mirtį reikia jausti. Siela irgi tai gali.
Anonimas
Sukurta: 2010-09-12 19:38:51
Meilę reikia jausti. Siela tai gali...
Anonimas
Sukurta: 2010-09-12 19:37:34
Ir kaip ji jus lydės, jei nebebus sąmonės? O ir iš kur galit žinot, kad tai, ką vadinat meile, iš tiesų yra meilė?
Anonimas
Sukurta: 2010-09-12 19:35:01
Manau, mirtį suvoksime, kai būsim pakviesti... O Meilė... JI mus lydės ir po mirties...:-)
Anonimas
Sukurta: 2010-09-12 19:32:19
Nesuprantu, kodėl dauguma komentatorių taip paniškai bijo mirties, kodėl taip prieš ją nusistatę. Ir iš kur kyla mintis, kad kalbos apie mirtį - vien rudeniškos nuotaikos padarinys? Yra žmonių, kurie gyvena mirtimi ir apskritai - ar gyvenimas turės prasmę nesuvokus mirties? Pavyzdžiui man keista ir net kvaila, kai daugybė "poetų" čia lieja širdį postringaudami apie meilę. O meilė, beje, neatskiriama nuo mirties. Jūs keisti. Mirtis juk yra labai estetiškas ir labai poetiškas dalykas. Ir nereikia į ją žiūrėt kaip į blogį.
Anonimas
Sukurta: 2010-09-12 18:49:39
žaviuosi sąmoningai, bravo ir skaitykime
Vartotojas (-a): giedrex26
Sukurta: 2010-09-12 18:29:18
iš dulkės - dulkėn
...bet gyvenimo geismas lieka gyvas amžinai...net dulkėje...
Vartotojas (-a): Laũmele
Sukurta: 2010-09-12 18:16:39
gal dėl to žavitės, kad ji tokia nenuspėjama...kas kviečia, neateina, kas nelaukia : išsiveda...
Vartotojas (-a): semema
Sukurta: 2010-09-12 18:15:55
nors vienas pozityvus požiūris į reiškinį , kurio paslaptis ne mums
ne mūsų galvoms
ne mūsų lūpoms,
ne mūsų
lapričio pirmajai artėjant ..... /prasmingi susimąstymai
Anonimas
Sukurta: 2010-09-12 18:11:11
Prašom rašyti be klaidų.
Vartotojas (-a): Liepa
Sukurta: 2010-09-12 18:06:46
Kažkodėl pastaruoju metu daugelyje publikuojamų kūrinių išryškinta mirties tema. Gal dėl to kaltas ruduo? Asmeniškai aš tikiu, kad bet kokios kalbos apie mirtį gali ją prišaukti ar kažkokiu būdu priartinti ir tai ne išsigalvojimas, nes žinau tokių pavyzdžių. Nenoriu gąsdinti, bet manau, kad mirtį reikėtų minėti kuo rečiau. Laikui atėjus, ji ir pati mus ras. Suprantama, kad tai kiekvieno iš mūsų neišvengiamybė, tačiau man skaityti apie mirtį nelabai patinka. Juk ir gyvenimas - vienintelis ir toks pats nepakartojamas, tad kodėl nesižavėti juo?
Man patiko originali kūrinio forma.