tu gali –
ir galėjom
eiti nestojant
šypsotis visiems
nes priešų nebuvo
kol patys jais netapom
ir prasidėjo griūtis – – –
lauko rieduliai požemio
srovių neatlaikę
ne(su)duždami
pa bi ro
nuokalnėj
sustodami
vėl
žingsnis
po žingsnio
į kalną – – –
sizifo akmenys
o tau kas iš to?
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Moderatorius (-ė): Goda
Sukurta: 2010-09-13 09:29:15
kiekvienai tiesai – kitas kalnas... Pati pradžia iki griūties... paskatina vis tik kiek kitaip pažvelgti į savastį, priežastinius ryšius... kas gal taip pat neišvengiama.
O pabaiga tai galingai perkrato. Man patiko. Truputį provokuojančiai, ir nieko per daug, mano akimis.
Anonimas
Sukurta: 2010-09-12 20:58:44
*man
Anonimas
Sukurta: 2010-09-12 20:45:12
palikčiau tik dvi paskutines eilutes. (būtų jėga).
kleveli, neteisingas minties artitikuliavimas iki jų. pernelyg paprastas. mas asneniškai, nuobodus, žinomas, per paprastas.
Anonimas
Sukurta: 2010-09-12 17:32:17
Kaip tik paskutinė eilutė viską sustyguoja.
Vartotojas (-a): radaa
Sukurta: 2010-09-12 17:24:30
...
Vartotojas (-a): Liepa
Sukurta: 2010-09-12 17:21:31
Ir visą gyvenimą tenka tuos akmenis risti, niekur nuo to nepabėgsi. Geras eilėraštis.
Anonimas
Sukurta: 2010-09-12 15:56:59
...patiko.
( man nereikėjo paskutinės eilutės su klaustuku, bet tai tik man)
Vartotojas (-a): Laũmele
Sukurta: 2010-09-12 15:32:29
...kiekvienas turim savaip įvardytą sizifą... :)
Vartotojas (-a): spika
Sukurta: 2010-09-12 13:36:14
Tikra ir gyvenimiška, bet taip yra.
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2010-09-12 13:23:27
Kažin ar tai fatališkumas. Nors... Taip jau yra - kol patys jais netapom, o po to vis tiek į kalną...
Vartotojas (-a): giedrex26
Sukurta: 2010-09-12 12:32:07
...gaila...bet eiti į priekį reikia...patiko...
Vartotojas (-a): Ažeras
Sukurta: 2010-09-12 12:10:37
Kelis kartus skaičiau. Skaudu viduje paliko. Didžiausia ir skaudžiausia gyvenimo tiesa:
nes priešų nebuvo
kol patys jais netapom