Laiptuose: čia rašiau apie dviračio padangas. Akvalango nebuvo :)

Galėtumėte paieškoti gerokai subtilesnio ir jautresnio išgyvenimo matmens, nei šią išraišką: „tuo bekūniu lavonėliu“. Juk tikėtinai ne apie akvalangą be reguliatoriaus, numestą į kampą, rašote.
Meiliai dėmesingu lavonėliu sunkiai paslėpsite rašto keblumus, net, jei bandote tai įvardinti sufantastintu literatūriniu žanru (pasak, tamstos gi čia žemiau parašytu komentaru).

Ai, nekreipkit dėmesio į tą mano ankstesnį neaiškumą. Susipratau, regis...:)

Perskaičius kilo labai natūralus klausimas: kas ta JI?

Man čia nelabai aiškus yra "bekūnis lavonėlis". Gal greičiau besielis?
Labai patiko tas "pamirškit" :)

Visuma užuominom blykstelėjusi; norėtųsi daugiau intrigos, gal nors kokios pradžios, jei pavadinimas Situacija. O gal čia skaitytojui reikia susigalvoti ją?..

Kai snaudžia dangus,/ Vėjo nebūna - tai įstringa.

Kaip ir minėjau forumo fantastikos temoje, turiu keletą sufantastintų eilėraščių, kurių negaliu dėti į fantastiką, nes tai ne prozos kūrinys.

Jei dangus snaudžia,galas...Juk ten tiek gyvybės.
MIRĖ GAMTA?

Tikrai blogiau nebūna, nepasimirštami tokie pergyvenimai, tik primirštami laikui bėgant.

...teko išgirst mamos, netekusios ( žiauriai) vienturtės dukros...ji raminosi, kad jau nieks nenuskriaus daugiau jos...blogiau nebus...

Situacija aiški ir tikrai niekad blogiau nebūna.