Jei ir toliau taip gyvensi, tau gali:
Geriausiu atveju - iš pradžių, suprantama, tik tai retkarčiais. Švystelint iš pirmžiūros labai nekaltai. Tarkime prie Poemos stikliuko... Viename iš tarp senojo miesto sienų įkurdintų gojų... Kuomet, lepinant seniai jau regėtos simpatijos dubenį, klasikinės gitaros fone pribloškiantį flirtpalą virdamas leipsi juoku - imti daigotis mintis, jog kažkas su tavimi negerai. Kuri maitinama laiko, tamstos išpuoselėtos savimeilės piruetų vogčia kad ir gesinama, tavo liguistos fantazijos pasišokimų, tau pačiam neprisidedant, žinoma, vėliau, užuot slobusi, vis tik stiprės - tamstai dažnai visai ne vietoje ir ne laiku atnešdama vis košmariškesnius to, kas tave galbūt ištiks jau netrukus, pajautimus. Bet tu dėl to nesijaudink, nes tai ne lyg skystablauzdžiams patinkanti antis – viso labo miglota pradžia. Todėl, kad vėliau, jei ir toliau taip gyvensi... Tave gali:
Ne lygu pavasarėjančiame miške nuotykiaujantį iš visų pusių beprošvaistingai apspisti kraujasiurbių „Gi sakiau po paraliais!“ provincial gaspadinės, kurios, kad ir kur bepasuktum, primindamos skaudžiai, jog šalyje vyraujant krizei ne ten kur reikėjo vairuodamas gėdingai prisidirbai į kelnes, tave kaskart vis nuožmiau gels, dėl ko ūmai sustiprėjusių sąžinės priekaištų - Šaukštai po pietų... - cituoju - į siaurą kampą užspeistas tu neišvengiamai, atrodytų bemaž tai trenktas maišu į ašaras amazoniškas pulsi, kurios ant jau ne be pretenzijų stangrių tavo skruostų rauginti plastinėmis operacijomis garsėjančiai grietinėlei gličiais spuogais pagardintus randus paliks. Dėl ko tu, suprantama, kadais kūrybingas tik dar labiau sielvartaudamas, netrukus imsi bejėgiškai trypčiot savo merdėjančios povyzos šešėlyje, tave prispyrusiai bėdai sunaikinti ne va tai savo galva protaujančių specialistų rekomenduojamųjų piliulių apvalkalėlius lukštendamas... Tuomet, turėk omeny, tavo, labai gali būti, jog greitai dėl to bedarbei kišenei teks ne mažai išlaidauti. Tave:
tąsys, nurenginės, čiupinės, maigys, vers laukti, badys, kratys, pjaustys ir švitins. Šlykščiai šaltais tepalais ištepę echoskopuodami jėzusmarija sakys ir dar tenai, kur sunkiai sueina, ištreniruotai šaltai bežiūrėdami jog iš baimės šiki, bruks tau nuo dinozaurų laikų užsilikusias klizmas – visagalės sistemos pasididžiavimą... Po ko vėliau! Lyg niekur nieko, apsiginklavus ne va giliomis akimis, o bei broliškais liežuvėliais... Į akis tamstai meluojant, per karamelines vizitacijas, studijuojančiųjų snarglių „Labai įdomu...“ deriniais apsistatę, pasauliui apatišką sterealiai pirštinėti kuo spalvočiau dėl patogesnės savo nosiai vietelės ne va tai užjaus, vaizduotėje netyrinėtoje savo iš tikro apspjaudami. Be kita ko.. Progai pakliuvus, prie keturių akių medicininiais terminais izoliuotąjį tave patriarchališkai tujins ir kartais smagumo vardan planuotai suklysdami atrodytų visai nekaltai pervadins ar net pravardžiuos! Kas paprasčiau kalbant būtų, gurmaniškos kolekcijos labui pusiau dar sveikutį išties susargdins. Ir štai tuomet, kai vieną pasaulietiškai gražią dieną pasirinkimų trūkumo genamas ir vėl dienoraštį savo skausmingai nedalyvaudamas vartant kažkur giliai save pasigavęs viduje mintį nuaudžius, jog tokiu tu tikrai dar nesi, abejosi - žinokis tada, kad jau rimtas... Ir vis gi, anaiptol, giliai į širdį tau imti viso šito neverta. Nes, jeigu paimsi..
Visas atžvilgiu tavo bujojančio grūdo puikumas tik dar labiau sustiprės. Po ko, jei tik – o tai bus tikriausiai tiesa...  Aukščiausias matydamas tai danguje tau vietos palikęs nebus. Nusprendęs jog gal pabadavus kurį laiką praeis, amžinai nuotykiaujančios aplinkos, o bei ir savo paties vargana kryptimi dėl to pasekoje atsiradusių sąmonės pakitimų - labai galima - didžiųjų švenčių metu hiperrealiai sužvėrėjęs, vien tik į siutą ne žmogiškai radikalų palinkus! Laisva ranka kuomet pasišukuojant prieš veidrodį, nevidoniškai purvinų gatvių kampuose mažutėliams bejėgiams kakarines užspaudus valstybinę giesmę aukštai pakelta galva patriotizmo išalkus užsigeidęs giedosi vartytum ne savo balsu choleros apsuptyje deimantą susapnavęs beprotis, anų apatinukams taip sakant neetiškai kliūnant... Sakyk ką tik nori! - tau juk vis taip atsilieps.  


                                                                                                        uostinėtojas