***
Lynoja, bet nelyja.
Vėsoka, bet nešalta.
Neimsiu šiandien skėčio,
Namie paliksiu paltą.
Išeisiu aš į dieną,
Į jos buvimą aiškų.
Paleisiu savo plaukus
Su vėju pasivaikščiot.
Tegul lynoja lietūs,
Vėsa bučiuoja kūną...
Pajusti šiandien noriu
Gyvenimo tikrumą!
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): spika
Sukurta: 2010-09-09 23:42:55
Trumpai, aiškiai ir paprastai.
Vartotojas (-a): Liepa
Sukurta: 2010-09-09 20:40:58
Paprastas ir suprantamas :)
Vartotojas (-a): gulbinas
Sukurta: 2010-09-09 19:09:42
čia kaip tostas...
:)
Vartotojas (-a): Nijolena
Sukurta: 2010-09-09 15:28:05
Už gyvenimo tikrumą ir talpius kūrinius.
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2010-09-09 14:18:57
Man tai susiskaitė vienu įkvėpimu. Tikrai geras darbas. Rodos, nieko ypatingo, be jokių /pribabmbasų/, o taip gerai nuskambėjo.
Anonimas
Sukurta: 2010-09-09 11:25:39
Belieka tik paploti. TRumpa konkretu ir meniška.
Vartotojas (-a): Kapsė
Sukurta: 2010-09-09 11:12:55
Koks gražus susiliejimas su gamta, koks įstabus savo jausmų išbandymas!
Vartotojas (-a): Tikras Dearnis
Sukurta: 2010-09-09 10:22:11
Gerai sugalvojei:
Paleisiu savo plaukus
Su vėju pasivaikščiot.
Vartotojas (-a): anamcara
Sukurta: 2010-09-09 10:14:02
gaivus :)
smagu skaityti tokį darnų ryžtingą tekstą :)
Vartotojas (-a): Laũmele
Sukurta: 2010-09-09 10:12:30
:))...labai tvirtas apsisprendimas, dega ryžtu...gražiai išsiliejo eilėse