Pokalbis su nemiga
Nepažinau Tavęs.
Napatyriau glamonių.
Negirdėjau kuždesių.
Raiteisi angimi
nedrįsdama įsmukti.
Rėžei voratinklius
bučiniu į stiklą.
Sapnų nepalietei,
minčių neskaitei.
Šaukiama neatėjai.
Mano siela -
ne Tavo namai.
Vėtra
2010-09-08 10:46:53
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Liusija
Sukurta: 2010-09-09 19:21:56
Jausmingas pokalbis gavosi su nemiga.... patiko:)
Anonimas
Sukurta: 2010-09-09 16:11:09
Hm, jei gerai supratau, tai nemigos šiame eilėraštyje nėra. Yra tik ilgėjimasis jos. Nemigos ilgesys gali būti suvokiamas kaip lyrinio aš maksimalizmas, gyvenimo smūgių troškimas, nes nemiga paprastai išsivysto po emocinių sukrėtimų. Nemiga tapatinama su erosu. Galbūt tai galėtų būti vyro tariami žodžiai ir nemiga tuo atveju simbolizuotų moterį, meilę, draugystės ir ryšio kūrimo troškimą. Tačiau lyrinis subjektas jaučiasi svetimas tam pasauliui, kurio ilgisi, galbūt net ir bėga nuo jo, todėl atsitveria siena, tuo stiklu, pro kurį ir stebi aplinką, pro kurį pasaulis negali jo pasiekti.
Anonimas
Sukurta: 2010-09-08 21:08:44
...įtaigi ši nemiga.
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2010-09-08 13:10:43
Labai. Mane labai užkabino. Imu ir rekomenduoju.
Vartotojas (-a): giedrex26
Sukurta: 2010-09-08 12:33:56
...iš gelmių... skaidriai...
Anonimas
Sukurta: 2010-09-08 11:27:56
... geras ...
Vartotojas (-a): Ažeras
Sukurta: 2010-09-08 11:26:49
Skaudu, sunku, bet galinga.