Pietryčiai

Santrauka:
teatras be durų
į praeitį ir ateitį
švaria dvasia
nuvalius sutemas
nuo balto Nilo kranto
lenkiuosi saulei
garbindama ją
už protėvius ir tai
kas Jų man šventa

išbąlina it kaulus
dykuma
vėsi rytojaus šypsena
kalifui
aš Nilo vingiuose
it bangos gyvenu
apsikabinime
ir kuždesy viltingam
anamcara

2010-09-07 22:13:44

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Moderatorius (-ė): Goda

Sukurta: 2010-09-08 09:45:28

Nuoširdus prisipažinimas, nusilenkimas savai saulei:) Artima erdvė taip pat iššvarina sielą, taip reikalingą vilčiai...
Gražiai dvasinga.

Vartotojas (-a): Liepa

Sukurta: 2010-09-08 09:42:10

Puikus eiliavimas, gražu...

Vartotojas (-a): Tikras Dearnis

Sukurta: 2010-09-08 01:20:25

Jaučiama pietietiško pasaulio dvasia.

Vartotojas (-a): semema

Sukurta: 2010-09-07 22:57:38

ir tai
kas liko šventa

Vartotojas (-a): kaip lietus

Sukurta: 2010-09-07 22:56:07

O tu, kiek mačiau iš nuotraukos, labai įsipaišytum į tą paveikslą ;) Juk juodaplaukė ir veido bruožai turi kažką rytietiško. Graži, neneigsiu. Beje, eilės puikios.

Anonimas

Sukurta: 2010-09-07 22:35:25

... labai gražu :) ... tik vis negaliu suprasti kodėl Saulė iš mažosios, niekad to nesuprasiu :) ...

Vartotojas (-a): giedrex26

Sukurta: 2010-09-07 22:34:02

lenkiuosi saulei
garbindama ją
už protėvius ir tai
kas Jų man šventa
...labai labai...skaidru...