Mano stikliniai kambariai ant veido
Ir rūkas, uždarytas juose,
Kaip žibintai, kabėdavę alėjose,
Tik šįkart jie šviečia tyla.
Įžiebta ugnis manyje...manyje
Jau užgesę žarijos.
Pelenai, kur pečiuj palieka
Sudegus storam ryšuliui malkų.
Mano mūrinės sienos gaubiančios
Visą mane ir dalį sielos,
Nes ji švelniai užglostoma dūmų
Tik mano matomų...nuo manęs kilusių.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): _saulute_
Sukurta: 2010-09-07 17:51:54
;> Ačiū labai. Gaiva, kai žmogus verkia, jo akys tokiais tampa;]
Vartotojas (-a): Gaiva
Sukurta: 2010-09-07 05:47:33
Jausmas.Gilus ir apgaubiantis.
Ir aš skaičiau ne kartą.Ieškojau,kur gali būt toks kambarys...
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2010-09-06 23:08:29
Įdomūs vaizdiniai. Perskaičiau kelis kartus. Vaizdinga.