Prabyla traukinys. Nutyla.
Atsiveria vagonų durys –
viena pro jas žengi.

Įsitaisai kajutėje patogiai.
Skęsti kelionės pradžioje.
Tylos, nostalgijos
laše tirpsti lyg cukraus kruopa.

Kur dingo veidrodis?

Kelionės gairės nutapytos,
ledu išlieti bėgiai.
Viena mintis ir žvilgsniai susilieja,
ieškodami iliuzijų lange.
(Tavęs) NĖRA, tačiau
stoties miražas vis didėja.

Žvelgi į tunelį ryškių šešėlių,
kur liepsnos prislopintos vaizdo deficito.
Sustok! Čia tapsi Sau ir Savo:
prieš traukiniui prabundant
atvaizdas apgaubs tave!
Palauk akimirkos!
Prabyla traukinys.
Vėl atsidaro durys..