(Pradžia ir pabaiga)

Tu atėjai ratuotais bičių šokiais,
Šviesiom naktim, paparčių ugnimi,
Giliųjų vandenų tylia šneka.
Tu, saulės kelio aukštuma,
Dosniai pažėrusi šviesos, kaitros ir vėjų,
Gyvybės jėgų laiko aukuran įmetus,
Augimo ir brandos varsom pražydai.
Bet laiko tirpsmas nekantrus
Pasuko sunkų Zodiako ratą,
Ir gęsta žvaigždės vasaros skliaute,
Voratinkliuos rytai jau įsipynę
Byloja lėtą išėjimo metą.