Santrauka:
Nebijau senatvės...o tu?
Aš mylėsiu tave,
Kai būsi senas, sukrypęs, kuprotas.
Ir žavėsiuos kreiva, bedante šypsena.
Būsi mano mielas don kichotas
Tik kovojantis su savo senatve.
Aš mylėsiu tavo lūpas, šypseną ir juoką
Prisiminsiu vis anuos gerus laikus.
Būsiu jau sena, kvaila,
Šiek tiek pašėlusi seniokė,
Ir bučiuodama į lūpas -
Dėkosiu už jaunas
Praėjusias dienas.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Liepa
Sukurta: 2010-09-05 23:41:38
Patiko :)
Vartotojas (-a): giedrex26
Sukurta: 2010-09-05 22:38:48
...žavu...ilgiausių metų...
Anonimas
Sukurta: 2010-09-05 22:18:22
...labai gražiai, žaismingai, su šypsenėle... :)
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2010-09-05 21:53:49
Žinau anekdotą ta tema. Sako diedukas bobutei: Meni, kaip jauni bučiavomės? Pabandom, kaip kadais? Gerai, atsako toji ir bėga. Ei, kur bėgi? Protezą dantų namuose pamiršau... :)
Vartotojas (-a): Beprotybė
Sukurta: 2010-09-05 21:10:06
Paperka savo spinduliuojama šiluma ir nuoširdumu.
Anonimas
Sukurta: 2010-09-05 20:44:55
Man priminė dieną, kai kartą gavau dovanų mažą pyragėlį, o ant dėžutės, ant etiketės, buvo parašyta - tik tau ir iš visos širdies. Tada labai džiaugiaus ir nusprendžiau būtinai savo mylimajam kada nors padovanot pyragą ar tortą su tokia etikete ant dėžutės. Dabar galvoju, kaip žavu būtų šitokį laiškutį nusiųst. Nežinau, ar šį darbą galima vertint kaip labai meninį tekstą, bet savo jautrumu, nuoširdumu, atsidavimu sužavi.
Vartotojas (-a): SalaDrugelis
Sukurta: 2010-09-05 20:32:11
Jautru...Ir netruks ateiti...
Vartotojas (-a): anamcara
Sukurta: 2010-09-05 20:21:54
priminė Exupery žmonos "Rožės memuarus", kur ji prisimena vyro pažadą grįžti vyšnių žydėjimo metą, kai abu bus balti it tos vyšnios..
palietė :)
gal ir yra taisytinų vytų, bet esmė tobula :)
šypsosi siela