Prilietei mane ugnim.
Deginai, smaugei, kankinai
Atidarei visas žaizdas krūtinėj,
Net garsas pradėjo šokti tyloj.
Slėpiau kraują po šilkine suknele,
Kol atėmei gyvybę.
Juodas kvapas danguje
Tada pradėjo gręžti skylę.
Sapnai ir miegas susijungė į vieną
Manęs net lašelio neliko, viskas nurimo.
Tik staiga, tarsi iš niekur pakilus,
Žvaigždė paskutinė vaikštinėjo po norus.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Liusija
Sukurta: 2010-09-06 16:24:48
Eilėraštis kraupus, bet jausmai jį užgožė ir gavosi įdomios, gal net mistiškos eilės, ypač patiko paskutinis posmas
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2010-09-05 22:39:10
Mistiškas kažkiek. Bet tai netrukdo tam, jog jis man patiktų.
Vartotojas (-a): Liepa
Sukurta: 2010-09-05 18:02:49
Žodžiai gražūs, bet kažkur pagrindinė mintis pabėgo - nesugebėjau rasti...
Vartotojas (-a): Tikras Dearnis
Sukurta: 2010-09-05 14:27:39
Mįslingas tekstas. Tačiau kai kur mintys pakvimpa savotiška pabaiga.
Anonimas
Sukurta: 2010-09-05 14:11:06
ką reiškia "juodas kvapas danguje pradėjo gręžti skylę"? arba "žvaigždė pakutinė vaikštinėja po norus"?
pavadinimas, man rodos, prieštarauja tekstui, nes ne pradžia, o pabaiga jame matyti.
ir tas garsas skambantis (šokantis) tyloj, jau taaaaip nuvalkiota.
žaizdos ne atidaromos, o atveriamos.
Anonimas
Sukurta: 2010-09-05 14:05:45
... man įdomus :) ...