In memoriam Antanas Masionis

1

iš tavo degančios kaktos
sroveno
išploninta gilių eilių
gija
ir sukosi pušies aukštosios
šerdyje
smilgynuose užmigusi graudžioji
motina

2

rauzganai rauzganai
dyvinai dyvinai
tavo eilės mums švietė
iš tolo
tolai nutolo
gonkuos raštuotuos
sustot nesuspėjęs
tiktai laiko
kantrusis Verpėjas
vėl pakyla
šaukt giminės

3

kelias tave į žaras išsivedęs
kelias į molžemį brolį grąžinęs
kelias keliuos pasiklydęs
kelias ----------------------------
Antanas Gintautas

2010-09-05 07:06:21

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Anonimas

Sukurta: 2010-09-05 15:47:52

Atsiprašau, truputį jaučiu manipuliaciją pirmoje dalelėje.

Vartotojas (-a): Tikras Dearnis

Sukurta: 2010-09-05 15:20:20

Sudėtinga skaityti dedikuotas eiles, jei jos kirtas žmogui apie kurį nesugebėjau niekur išgirsti. Labiausiai įtikinamai skamba kūrinio vidurys. Sklandus.

Vartotojas (-a): Kapsė

Sukurta: 2010-09-05 10:50:50

Štai ir visas gyvenimas, sutilpęs į kelis posmus, bet likęs kelyje, tiesiame ir ilgame, persunktame energijos ir nebaigtų minčių tąsos. Toks jau yra tas žmogaus gyvenimas.

Vartotojas (-a): Laũmele

Sukurta: 2010-09-05 08:07:45

...kelias...