1
iš tavo degančios kaktos
sroveno
išploninta gilių eilių
gija
ir sukosi pušies aukštosios
šerdyje
smilgynuose užmigusi graudžioji
motina
2
rauzganai rauzganai
dyvinai dyvinai
tavo eilės mums švietė
iš tolo
tolai nutolo
gonkuos raštuotuos
sustot nesuspėjęs
tiktai laiko
kantrusis Verpėjas
vėl pakyla
šaukt giminės
3
kelias tave į žaras išsivedęs
kelias į molžemį brolį grąžinęs
kelias keliuos pasiklydęs
kelias ----------------------------
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Anonimas
Sukurta: 2010-09-05 15:47:52
Atsiprašau, truputį jaučiu manipuliaciją pirmoje dalelėje.
Vartotojas (-a): Tikras Dearnis
Sukurta: 2010-09-05 15:20:20
Sudėtinga skaityti dedikuotas eiles, jei jos kirtas žmogui apie kurį nesugebėjau niekur išgirsti. Labiausiai įtikinamai skamba kūrinio vidurys. Sklandus.
Vartotojas (-a): Kapsė
Sukurta: 2010-09-05 10:50:50
Štai ir visas gyvenimas, sutilpęs į kelis posmus, bet likęs kelyje, tiesiame ir ilgame, persunktame energijos ir nebaigtų minčių tąsos. Toks jau yra tas žmogaus gyvenimas.
Vartotojas (-a): Laũmele
Sukurta: 2010-09-05 08:07:45
...kelias...