Giedoti paukščiu man nepavyko.
Galgi todėl, kad gervės išskrido
Į paskutinę vėjų stotelę.
Vakar paklydo sudėvėta svajonė -
Nežinau net kodėl ir apie ką šaltą rytą gyventi.
Girdėjau, kad tik kritę lapai gali įdegti spalvas
Sirpstant dienai ir tebeaugant šviesai...
Tik tuokart sparnai nuneš. Tikras noras leistis žemyn.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2010-09-05 22:29:10
Nereikia kristi, reikia skristi. O paukščiai gieda nutūpę, beje. Tada dilema - geriau skristi ar tūpti :) Geros mintys.
Anonimas
Sukurta: 2010-09-05 22:06:47
...ypač patiko keturios pirmos eilutės. Ilgesingas pamąstymas.
Vartotojas (-a): Medis
Sukurta: 2010-09-05 19:33:40
įdomus :)
Vartotojas (-a): Beprotybė
Sukurta: 2010-09-05 19:12:47
"Tikras noras leistis žemyn"-sužavėjot.
Vartotojas (-a): mėnesiena
Sukurta: 2010-09-05 12:33:09
Svajonės skrydis, gražu, nenoriu leistis net ir su gervėmis.
Anonimas
Sukurta: 2010-09-05 11:07:26
... patiko ...
Vartotojas (-a): Kapsė
Sukurta: 2010-09-05 11:02:53
Daugelis trokšta pakilti, o Jūs atvirkščiai - norite leistis. Ačiū, kad, pajutęs žemės grožį, stengiatės į jį sugrįžti.
Moderatorius (-ė): Goda
Sukurta: 2010-09-05 09:29:15
Permainų nuotaika. Su filosofiniu atspalviu. Girdėjau, kad tik kritę lapai gali įdegti spalvas... / Tikras noras leistis žemyn. Ieškant prasmės, gal ir taip.
Vientisas toks ir įtaigus. Patiko.
Gal gi > Galgi (pataisysiu)
Vartotojas (-a): Laũmele
Sukurta: 2010-09-05 08:11:08
,,Į paskutinę vėjų stotelę"...šis patiko
Anonimas
Sukurta: 2010-09-05 06:59:53
Nežinau net kodėl ir apie ką šaltą rytą gyventi - graži eilutė. Lūžių metu proga susimąstyti.