Ji vėl atėjo, mane mylėjo.
Ištirpo skausmas - jausmas.
Džiaugiaus lyg vaikas.
O tų sodų baltumas...
Pavasaris taip greit praėjo
Ir sodai sparčiai nužydėjo.
Aruodan metai prisidėjo,
O aš juk ne jaunėju...
Tu vasaros nepastebėjai
Ir aš nerodžiau Tau,
Kad šienapjūtei prasidėjus,
Mums daržinėj jaukiau...
Vėliau – ruduo - lietus atėjo,
Lapus nuo medžių nugenėjo
Ir Tu visai nepastebėjai,
Kad aš pas kitą išėjau...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Laũmele
Sukurta: 2010-09-07 21:38:51
yra jausmo...
Vartotojas (-a): Liusija
Sukurta: 2010-09-05 23:24:01
Su jausmu, bet kartu ir liūdesiu... Patiko
Anonimas
Sukurta: 2010-09-05 10:35:38
Labai netvarkingas rimas. Pirmam posme nerimuoji nieko, antram posme surimuotos visos eilutės, trečiam rimas kryžminis, trečiam surimuotos trys eilutės, o ketvirta nedera. Negalima taip.
Kai įvardžius rašom iš didžiosios raidės, tai jau primena laišką ir todėl dabar turiu priekaištą, kad gal šis darbas labiau pasižymi ne literatūrine verte, o noru išsikalbėt?
Eilutės "šienapjūtei prasidėjus Mums daržinėj jaukiau" skamba lyg pornografiškai. Ir apskritai rodosi visam darbe norėta erotikos, bet per daug atvira viskas.
Ir sunku suvokti kalbančiojo lytį. "ji vėl atėjo" - vadinasi, vyras. Bet eilutė "o aš juk ne jaunėju" skamba labai moteriškai.