Vis svajojame - kas bus...
Ir pamirštame, kas buvo.
Praėjusių dienų takus
Dabarties pūga užpusto.
Kažkur girdėti žodžiai blaškosi,
Paklydę laiko migloje.
Pasimeta vardai ir datos
Gyvenimo pakelėje.
Sudyla, sutrupa, kaip akmenys,
Skaudūs praeities kampai.
Ant kasdienybės stalo mėtosi
Pamiršto džiaugsmo trupiniai...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): spika
Sukurta: 2010-09-03 22:21:26
Ryškus paskutinis stulpelis, ypač paskutinė eilutė.Nostalgiškas su filosofine gaidele.
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2010-09-03 16:21:31
Graži pabaiga. Eilius irgi neblogas, bet pabaiga - ypač.
Anonimas
Sukurta: 2010-09-03 12:12:59
Norisi šviežumo. Perkeliu į Jausmus.
Anonimas
Sukurta: 2010-09-03 10:13:03
... taip, kasdienybe sugriaužia džiaugsmus :) > Ant kasdienybės stalo mėtosi
Pamiršto džiaugsmo trupiniai...