Miršta mintys.
Gniaužiasi pirštai.
Baigia žodžiai burnoj užakti.
Debesys gaubia akis,
Nors švinta.
Tik širdis nenustoja plakti.
Krinta rytas
Į niūrią dieną.
Neišgelbės tinklai svajonių.
Esu
Prislėgta lyg rugpjūčio
Siela.
Išsiųsta amžinon kelionėn.
Gaiva
2010-09-03 02:37:11
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): spika
Sukurta: 2010-09-03 21:59:28
Liūdnai rudeniškas, puikiai išreikšta nuotaika.Labai patiko.
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2010-09-03 16:12:34
Labai švelniai ir nostalgiškai. Geras.
Anonimas
Sukurta: 2010-09-03 10:41:16
Gražu. Ypatingai pirmoji strofa. Antrojoje kiek užstrigau ties (Siela), suabejojau kirčiavimu. Bet gal čia kaltas ir mano kirčiavimo neiš,manymas.
Vartotojas (-a): atkaklioji
Sukurta: 2010-09-03 10:19:05
Ir mane prislėgė, bet tai laikina. Bet ne ruduo čia kaltas...
Moderatorius (-ė): Goda
Sukurta: 2010-09-03 09:54:48
Gyvas toks ir akivaizdus pajautimas savęs, natūraliai susiliejant su rugpjūčio siela... kol širdis nenustoja plakti - kartojies amžinam rate kartu.
Vartotojas (-a): Laũmele
Sukurta: 2010-09-03 07:22:45
natūrali gamtos ir laiko tėkmė eilėse...
Anonimas
Sukurta: 2010-09-03 06:11:02
Stipriai išsakyta rudeniška nuotaika.
"Krinta rytas
Į niūrią dieną"
Bet rugpjūtis sugrįš.