***
Jau nebereikia, jau visko pakanka,
Kai kam dar per maža, kai kam jau per daug.
O aš lyg ta boružė, kopianti milžino delnu,
Link savo ir tavo bei mūsų dangaus.

***
Išėjau, nors reikėjo sugrįžti,
Negalėjau tikėti laiku.
Pamiršau, kad viskas pranyksta,
Atmintis, dabartis ir tu pats.

***
Tas rytas, lyg būtų ruduo,
O aš lyg dar būčiau vaikas.
Rytojus – praėjus diena,
Ir vakaras jau irgi po truputį baigias.

***
Kai gimstam, būnam nuogi,
Kai meldžiamės, mūsų laikas sustingsta.
O kartais iš išgąsčio, baimės ar laimės,
Mes vėl pasijuntam nuogi ir sustingę.