Rugsėjo pirmoji – rudenėlio diena,
Sidabriniai varpeliai jai skamba,
Vaikus pasitinka šviesi mokykla,
Kas į ją lyg šventovę įžengia.

Ar būtų saulėta, ar merktų lietus,
Klega keleliai, keliai,
Rodos, kad šventė aplankė visus,
O jos vidury mokiniai.

Nerasi nė vieno be puokštės gėlių
Iš kardelių, astrų ar rožių,
Žiūri ir džiaugiesi – „žiedai tarp žiedų“,
Tiek tikro, nevystančio grožio.

Pirmokėlių veiduos orus  jaudulys
Ir nerimas, kas ten už vartų?
Teks atverti mokyklos ir klasės duris.
Nedrąsu? Patikėki, bus verta.

Tik pažvelk – kokia tėviškėlė graži!
Lyg būtų visa atjaunėjus,
Pasipuošę vaikai, net seneliai žili,
Anūkėlius kartu atlydėję.

Po raidę, po žodį švieselės atskris
Iš mokslo aruodų gausių,
Po metų kitų skaičiuos ir rašys,
Gyvenimui semsis žinių.