Už stalo sėdi seniai du.
Prakaulios plikės švyti,
Įrėmintos žilų gijų ratu.
Ramiai jie geria drungną alų
Ir suka praeitin minčių taku.
...vėl jie jauni, atstatę krūtines,
Per sodžių rytmetinį žengia,
Vėl paupio sodrioj lankoj
Jų plieno dalgiai žvanga.
Vėl šventadienių vakarų skalsa,
Sumigus gluosniams kaimo pakrašty,
Naktigonių gaili rasa
Ir viensėdžiai kasmet kiti.
O seniai baigia gerti alų,
Baltom galvom pakyla jie nuo stalo,
Nutolsta sutemų migloj.
Ir, rodos, lyg kas žiburį būtų užpūtęs.
---------------------------------------------
Dar tebelaukia jų sulinkusios senutės...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Nijolena
Sukurta: 2010-09-01 16:53:39
Trumpas tekstas sutalpina kamuolį vaizdinių, kurį išvyniodamas autorius pamalonino senatvės skonį pajutusius skaitytojus ir skaitytojas.
Vartotojas (-a): Laima
Sukurta: 2010-09-01 13:54:25
laimingi jie, nes dar yra, kas laukia
Vartotojas (-a): Ažeras
Sukurta: 2010-09-01 12:50:13
Pritariu Deimantei. Lyg būčiau pamatęs gero kino apie Lietuvos kaimą ištrauką. Seniai tokių esu matęs.
Anonimas
Sukurta: 2010-09-01 12:41:54
Iliustratyvus.
Anonimas
Sukurta: 2010-09-01 09:21:43
Labai graži mintis. Ypač ta vieta man patiko:
...vėl jie jauni, atstatę krūtines,
Per sodžių rytmetinį žengia,
Vėl paupio sodrioj lankoj
Jų plieno dalgiai žvanga.
Vėl šventadienių vakarų skalsa,
Sumigus gluosniams kaimo pakrašty,
Naktigonių gaili rasa
Ir viensėdžiai kasmet kiti.
Dėkoju už tikrai jausmingas eilutes.
Vartotojas (-a): spika
Sukurta: 2010-09-01 08:47:30
Realistiškas, su nostalgija praeičiai, sukeliantis liūdesį – juk nuo senatvės nepabėgsi.