Kai buvo nakčiai iškalbėta
Goda, auginta po širdim,
Parodė rytas mano vietą
Su brėkštančios dienos viltim.

Aš, raidę prie raidės pakvietęs,
Sklaidžiau išbalusius lapus.
Ir nežinau, ar jie kam švietė
Ir koks likimas jųjų bus.

Aš nežinau, ką lems minutė,
Suskambus žalvario gija.
Giedojau tyliai širdyje
Vienintelį ir sunkų: būti.

Užvertęs lapą paskutinį
Bylojau nakčiai paslapčia.
------------------------------
Mintis vėl posmų raštą pynė
Ir tirpo danguje delčia...