Viskas nutiko vėlai,
Prieš devynias
Palengva krentant saulei
Iš dangaus - plačiakelnės taupyklės.
Šitas vakaras vėl lyg pasmaugtas:
Ramus skuba kapinių vėjas
Plėšiko, sapnų grobėjo
Kartono dėžučių šile.
Ten baltagūžiai nameliai
Pieštiniais langais, stogais užvožtais.
Už plonyčių sienų, kur šalta,
Dyla sapnas velionis,
Krenta žvaigždės, slysta ir dyla -
Pušys renka skirtingas sumas
Ir pasimetė skaičiuose.
Bevardės dėžutės laukia ir verkia -
Rasos teška joms į paviršius:
Ech, kada vėlei išauš?
Saulė,žinoma, vėluos kaip
Traukinys pusę dešimtos...
Tik tuomet šaltas vėjas prikels namelius
Su dėžutėm į auštantį rojų
Sūkuriais pro išnertą rytmečio dangų.
Pavėlavę čiuoš virš bundančio miesto
Debesys neberadę finišo tiesės.
Kai kartono dėžutės išdžiuvo
Glostomos švelnaus saulės feno,
Gero nemokamo rojaus -
Palinkės sapnas velionis
Vėjams išėjus plentų vėdint.
Rytas atėjo į nokstančią dieną
Rojų suras: kas paslydo.
Žolėje atsigulę nameliai užmigs.
Sklandaus sapno.