Užpučiu žvakės liepsną.
Aukštyn vyniojas dūmas,
Pasklisdamas visur...
Akis ganau į tolį:
Mieguistas rūkas kyla,
Diena atodūsiu garuoja.
Su žiogo čirpesiu,
Dangus vaiskiom
Žvaigždėm pražysta.
Stebiu parimus –
Blykst viena maža, maža.
Ji krenta! Ištiesiu rankas
Ir godžiai laukiu - gal?
Tai laimė! Juk žadėta buvo...
Tiktai ar ji manęs ieškos,
Ar aš? Ar rasti lemta?
Mąstau, o širdyje taip gera,
Kad netgi daros neramu.
Išaušusi nauja diena
Gal nepaliks pilkų namų...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Liepsnelė
Sukurta: 2010-08-31 20:25:52
su džiaugsmo akimirka
Vartotojas (-a): spika
Sukurta: 2010-08-30 22:42:36
Gražus rugpjūčio vakaras su krintančiom žvaigždėm ir svajonėm.
Anonimas
Sukurta: 2010-08-30 22:40:16
PUIku. Čia ne tik vakaras bet ir rugpjūčio žvaigždžių lietus. O laimė ta, suras JUs. TUo neabejoju.
Anonimas
Sukurta: 2010-08-30 22:15:13
...Tiktai ar ji manęs ieškos... gražu, tuo ir norisi baigti šį puikų pamąstymą.
Vartotojas (-a): Laũmele
Sukurta: 2010-08-30 22:00:14
Man patiko :)...gaudyt krintančias žvaigždes...su virpesiu išsakyt patį karščiausią norą...
Vartotojas (-a): lūpdažis
Sukurta: 2010-08-30 21:24:04
Kažkoks prastas svetimų minčių kratinys.
Anonimas
Sukurta: 2010-08-30 21:00:21
Sapnas, pasijuto ekstazėje-nakties gyvenimas, naktyje.Dėkoju, man tinka ir pritinka:)