kokia trapi riba
tarp šio gyvenimo
ir veidrodinės Amžinybės
laikaisi šių dienų be galo įsikibęs
o taip mažai mąstai kas laukia ten
Anapus
štai gena rudeninis vėjas gelsvą lapą
atobalsį prabėgusių vasaros dienų
ir viskas rodos liūdna ir graudu
nors vasara kasmet džiugina saulėta
bet viskas keičiasi iš lėto
ir metų laikui reikia rast save...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): spika
Sukurta: 2010-08-30 22:09:55
Verčia susimąstyti. Labai patiko ...ir metų laikui reikia rast save...Rekomenduoju.
Anonimas
Sukurta: 2010-08-30 20:56:19
tikra, būten todėl tai ir yra poezija.
Anonimas
Sukurta: 2010-08-30 14:29:28
Paskutinė eilutė žavi.
Vartotojas (-a): pasiklydusi_tamsoje
Sukurta: 2010-08-30 12:36:36
taip..laikomės šių dienų, o apie amžinybę mąstom tik tada,kai ji artėja, priartėja.
Taiklus pastebėjimas.
Vartotojas (-a): semema
Sukurta: 2010-08-30 10:10:04
metų laikui reikia rast save... / suklusau į šią mintį/
Vartotojas (-a): Liepa
Sukurta: 2010-08-30 08:37:12
Taip, visi susimąstom, kas laukia ten, anapus...teisingi žodžiai.