Santrauka:
...gal sakyčiau - be meilės...be ugnelės...
Mintys ištrupa materija,
Žodžiai praslysta oru,
Lyg žolė upėj -
Laikas ateina...
Forma dėlionėj pasiklysta,
Jausmas centre įsuka ratą:
Vaikystės stikliukų žiūronai,
,,Ir lietus nuplauna pėdsakus\",
Prasmė čia ir dabar - nieko...
Grūdas lieka:
Sušildytas prasiskleidžia
Purpurinis žiedas.
Mirtis sijoja gyvenimą -
,,Padėk Dieve\"...
Vėl sukasi vėtrungė:
Laivai išplaukia...
Dėlionėje šviečia peizažas,
Pasaldintas viltim -
Gyventi!
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Anonimas
Sukurta: 2010-08-30 16:48:06
Pritariu Gaivai.
Moderatorius (-ė): Cieksas Žalbungis
Sukurta: 2010-08-28 21:55:41
gražus šis kitoks rytas
Vartotojas (-a): Gaiva
Sukurta: 2010-08-28 18:32:12
Įdomi gyvenimo dėlionė.Yra prasmė.
Moderatorius (-ė): Goda
Sukurta: 2010-08-28 14:28:58
Santūriau nei ankstesniuose kūriniuose, bet daug svariau, norisi vėl skaityti, stabtelint ties dėlionėm, tarsi sukant darkart tuos vaikystės stikliukų žiūronus, kurie dar ir šilumą sugrąžina:)
Anonimas
Sukurta: 2010-08-28 12:40:54
... kuo toliau, tuo įdomesni, patiko ...
Vartotojas (-a): Nuodai
Sukurta: 2010-08-28 11:57:29
Stipri emocija. Ir patiko ieškojimuose pasiklydusi mintis. Susiejau ją su kūryba. Nereikia daugtaškių,nes ir taip frazių konstravimas apeliuoja į potekstę. Aš žodžio neperkelčiau paskutinio į kitą eilutę ir nedėčiau prieš jį brūkšnio, nes mintį užgožia ir koncentruojasi tik į šį akcentą.
Anonimas
Sukurta: 2010-08-28 11:32:36
Mirtis sijoja gyvenimą -\"Padėk Dieve..."
Ne visiems rytas ateina
Vartotojas (-a): Liepa
Sukurta: 2010-08-28 11:12:34
Ne visai tavo stiliaus šį kartą, nors savotiškai įdomus.
Anonimas
Sukurta: 2010-08-28 10:20:26
Viltis - gyventi? Įdomi mintis, kai kam gyventi - kančia...