Kas pirmas pagaus
žuvį  - -

devynerių tverdavau vestuves –
delnai pilni saldainių,
kojos apraišiotos
margais vilnoniais siūlais.

Niekada nesutrūkdavo,
kiek atsimenu.

Dviračių varpeliai –
kai muš septintą
vakaro, grįšime namop
ir įsivyniosime.

Būna, kai ilgai palieki
popierėlį
storoje knygoje,
išdyla jo raidės ir gamos,
spalvos tiesėmis bėga –
siluetai, išeinantys iš kreiduoto
apskritimo, o gal tai buvo
ovalas –

akmenys pėdas vėrė,
mes juokėmės,
kaži ką ta bobutė niurnėjo –

jos obuolių lyg neskindavom
temstant, kai rasa lipa ant
pirštų,
jos čia lyg niekad anksčiau
nebūta –

akys gražios, mato
visas kryptis, o rankos spusteli
lazdą, kaulams brakšint,

ir linguoja krituoliais.

Galvoju, kad šitaip ir užaugau –
dar vienas popierėlis
į knygą.