Laumės ilgesys

Purvais apsikrovus,
Lietuje ji stovi .
Tarp pilkų daugiabučių stogų,
Tyliai klajoja...

Griaudžia griaustinis ,
Žaibuoja žaibai.
Ji stovi lyg  eglė,
Ramiai,išdidžiai...

Nesvarbu, kad jos kojos dumblu aplipintos,
Kasos, pilnos šapų,
Nepamiršo ši laumė kaip gera jai buvo
Tarp seserėlių gerų...
megillah

2010-08-25 23:16:45

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): Liusija

Sukurta: 2010-08-26 16:54:38

Eilėraščio nuotaika gana niūri, žvarbi, bet patiko kad laumė nors ir purvina, klajoja, tačiau išliko rami, išdidi, nepalūžusi....