Sugrįšim – tarsi girios aidas.
Liudyti.
Kai jūs išmoksite klausyti.
Daliuteisk




Ačiu tau, gerai aprašei
Kartos mūs praaitus prāgarā ratus visus.
Tu nat priminei Šančius...
Kai bloznas berniokas gatvēlām siaurom
Paryčiui, pā naktinēs lejyklāj
Gatvēlām šlepsė`jau tuščiom,
A paskui, auditorijāj dėsnį Hegeliā sraigtā krimtau
Ir miegui ažspaudus un stālā rašiau...
Ale aš del kitkā...

Aš gi manau,
Kad mūs niekas nelauks ir nesmokys klausyt‘,
Ale jau teisia ir teis, kad mēs, kaip sakei,
Švintũ žiburį laimēs pridingį pilkumà dēnų savų,
Supilniavōjām, ir,
Prichvatizuot‘ laidēm žulikām saviem,
Katrie dabar par
Brolių galvas lipa, kad jį pasglemžt‘ sau venam.
Mēs bėgām nā vienā fantastiniā, kruvinā–izmā,
Užšokām un kitā, tokiā pačiā,
Bedvasiā , beširdžiā,
Tik vēninteliā stabā gerbėjā-
Valdžios pinigų- glābalizmā.
Labui jo gamyklas savas mes sugriovēm,
Ūkius,
Atadavēm veik dykai sāvā bankus
Su pinigais,dividendais, pelnais...
Ā dabar ištiesį runkas pā pasaulį prašam kraditų,
Kai iš Lētuvos milijardai važiuoja...
Palikam pliki, basi vien žemelās dāvanėlām gyvi,
Grait` ir jų glābalistam parduosme.....
Skālon šeriam šarlatanų, demagogų gaujas,
Pilvagalvių šliužų, tai iš kairės, tai dešnės
Besiturškiančių prē loviā valdžios,
Ā skolas tas,- anūkams mūs teks ataduot‘....
Vaikai mūs miestų getuos stovi ailėsa,
Prē dārbā biržų ir bilētų amigruot‘,
Kad duonās plutēlį` aždirbtų šeimom
Ir pelnų glābalistam kraštuos svetimuos.
Laisve,
Ar ne par brungiai až tavi mes makėjām?
Ir mokam...
------------------------------------
Ale turiu aš vilties.
Prēš tūkstančius metų sanōvēs Agipti
Rašykas un sienās švintyklās
Ažrašē žodžius
``Atājā laikai dabar baisūs, –
Vaikai nebeklausā tēvų...
Ā kiek dārā klaidų, nat baisu....
Svietā gālas matyt jau artu``.
Ale Agiptas pā to dā tūkstančius metų gyvāvā.
Ir jaunystēj pažintas Hegeliā sraigtas
Vėl iškyla akys`, kai
Judesiais sraigtā galingais
Skverbias ataitin žmānijà,-
Par klaidas, par kilimùs, kritimùs,
Tai kairē`n, tai dešnēn ir pā pũsī žingsnēliā pirmyn.
Man noris pašaukt‘-
Vaikai, neklausykit tēvų,
Tēvų tų, kur žemį mūsų kasdiena parduoda
Ažu saujų žalių,
Kur laisvei duobį vēl kasa
Nupirkti svetimų.
Aikit prē vairā valstybēs,
Varykit‘ skvarbiai sraigtų jėgu galingu pirmyn,
Nārs pā pusį žingsnēliā pa kožnās klaidōs,
Ale pirmyn!
Tik tiesiai pirmyn!
Svarbiausia ilgai duobės` nesādėt‘
Ir klaidelių, klaidų tų pačių nekartot.
(Ir mūs....)
Dā atminkit, kad bālān varžtā insukt nepavyks.
Taigi, raikia, kad tēvynēs statybai,
Jūs petys prē peties
Priglustų tvirtai,
Kad ũžālā kūnu taptumēt tvirtu
Ir ištrėkštumēt nā savį pilvagalvių skystymų,
Kas mūsų Tēvynį pavertē liūnu.
Sākē tēvai,
Kožnai kartai skirti savi pragarai.
Baisiausia, kad jums mūs pačių sukurti.
Tikiu, jum vaikai, kad juos jūs
Praaisit garbingai,
A Žiburį Laimēs atrasite genuos.
Tik išmokit‘ visi pasdalint‘ tarp savį
Pā spindulė`lį kāžnām,
Kad meilā prabustų širdys`.
Aš jus tik vienā prašau
Išsaugākit laisvį Tēvynei.